Kodėl reikia riboti kasdieninį mėsos vartojimą, arba 1:0 vegetarų naudai, maitinantis pagal šiuolaikinės visuomenės įpročius
Šiaip jau aš nesu vegetaras ir tą praktikuoti nelabai mėgstu. Bet kai kurie atrasti faktai, tyrinėjant žmonijos maitinimąsi bei mitybos istoriją, išvedė įdomią versiją vegetarizmui pateisinti ir parodė, kad vegetarizmas yra ne tik efektyvus, bet ir sveikas gyvenimo būdas. Svarbiausia, kad iš jo galima pasimokyti ir nevegetarams. Pasirodo, mėsiški patiekalai visiškai nesiderina su šiuolaikinu 3-4 kartų maitinimosi per dieną sistema!
Kaip paaiškinti mėsėdžių maitinimosi ydingumą?
Paanalizavus Paleolitinę dietą - http://www.paleodiet.com/ ir dr.Michael R. Eades Pertraukiamo badavimo teoriją, taip pat atliktą eksperimentą, kuris parodo, kad badavimas pertraukomis prailgina gyvenimą, bei pertraukiamo maitinimosi teoriją - Intermittent fasting - http://www.proteinpower.com/drmike/intermittent-fasting/fast-way-to-better-health/, paaiškėja įdomių faktų.
Maitinimosi intervalai ir apimtys šiuolaikinėje (”sėslių žemdirbių”) visuomenėje
Šiuolaikinė visuomenė kadien maitinasi 3-4 kartus per dieną. Nuo tų laikų, kai žmonija tapo žemdirbiais, jie sugebėjo apsirūpinti pastoviomis maisto atsargomis ir galėjo maitintis taip, kaip mes šiuo metu maitinamės. T.y. ryte - pusryčiai, po to - mažas užkandėlis arba priešpiečiai, per pietus mes gausiai pietaujame, po to seka vakarienė, o kai kurie dar ir pavakarius susikemša. Tokiu būdu mes maitinamės per dieną. Tačiau 3-4 kartų maitinimasis per parą yra gana jaunas dalykas visuotinės istorijos kontekste. Taip maitintis žmonija pradėjo maždaug apie 2k metų prieš Kristų, tapę sėsliais žemdirbiais. O prieš tai ilgą laiką žmonės kelis tūkstančius, o gal ir milijonus metų buvo medžiotojai ir maitinosi atsitiktinai rastomis miško bei laukų gėrybėmis bei sugautų žvėrių mėsa.
Paleolitinės dietos principai ir maitinimosi intervalai
Kadangi žmonės tuo metu buvo medžiotojai ir valgė žvėrieną kartais užsigardžiuodami miško gerybėmis, jie negalėjo maitintis 3 kartų per dieną ritmu, nes to padaryti nebuvo įmanoma dėl atsitiktinio maisto radimo ir nepastovaus tiekimo. Paprastai, medžiotojui pagavus didesnį žvėrį, prasidėdavo maisto puota, gentainiai rydavo visą dieną ir gulėdavo prie maisto, o, pailsėję, rydavo tol, kol viską pabaigdavo. Vėliau, pasibaigus maistui eidavo medžioti toliau ir tam tikrą laiką, kol gaudydavo grobį, nesimaitino. Mokslininkai spėja, kad įmanomas maitinomosi ciklas buvo: 1 diena badavimo (nes ieškoma maisto), kita diena (nudobiamas žveris) - maitinimasis visą dieną, ir vėl maisto paieška ir tt.
Pertraukiamasis badavimas (”intermittent fasting”)
Toks paleolitinis maitinimosi principas vadinamas pertraukiamuoju badavimu, ir daug entuziastų šiuo metu jį išbando norėdami įvertinti šią dietą. Principas paprastas – vieną dieną maitinamės iki 9 val. vakaro, po to nesimaitiname iki kitos dienos 9 val. vakaro, tada suvalgome vakarienę, miegame, ir atsikėlę vėl maitinamės visą dieną iki 9 val. vakaro, ir taip toliau. Taip sukuriame kas antros dienos badavimo periodą. Apie tai daugiau skaitykite eksperimentuose (nurodos straipsnio pradžioje). Turbūt toks maitinimosi būdas būtų naudingesnis ir šiais laikais, kadangi žmogus dar nespėjo prisitaikyti prie naujo maitinimosi metodo 4 kartus per dieną.
Kodėl vegetarizmas tampa geru dalyku
Kadangi tik uogas ir žoles, o ne mėsą mūsų paleolitiniai protėviai valgyti galėjo visą dieną, todėl nenuostabu, kad vegetarai maitinasi teisingiau, nei mes - mėsėdžiai, kurie kasdien valgo mėsą. Mūsų protėviai mėsą vidutiniškai gaudavo tik kas antrą dieną, nes tik tada sumedžiodavo žvėrį. O žoleles, grybelius ir uogas galėjo rinkti ir valgyti ištisą dieną. Todėl tai yra arčiau natūralaus maitinimosi principų šiuo metu valgant 4 kart per dieną, ir sveikatai tai atsiliepia, ko gero, geriau.
Išvada visiems
Nenoriu dabar visiems siūlyti mesti įprastą maitinimosi būdą ir pulti prie kas antros dienos badavimo sistemos, nes kas suveikė laboratorijose su pelėmis (po tokio maitinimosi jų gyvenimo trukmė pailgėjo 30-40 proc. ir nebuvo būdingo depresijos lygio, kaip kad ištisai badaujant (maitinantis 50 proc. raciono), kas irgi vedė prie gyvenimo trukmės ilgėjimo ir ligų mažėjimo), nebūtinai veikia su žmonėmis.
Šioje vietoje pritariu vegetarams, kad jų maitinimasis yra teisingesnio gyvenimo būdo atspindys, o mums - mėsėdžiams galima tokia išvada : jei jau norime mėsos – tai valgykime ją bent kas antrą dieną. Taip per mėsos bado dienas leisime organizmui išsivalyti nuo toksinų ir būsime sveiki, darbingi, nesergantys ir su stipresniu imunitetu.
To stay tuned You can subscribe to RSS
Related articles- Kaip gyvenime pasiekti daugiau? Laiko taupymo eksperimentas: Pabandykim ištisai nežiūrėti tuščių TV programų kas vakarą ir gyvenkime geresnį gyvenimą!
- Kaip išvengti įkyrių pardavimo agentų ir šiaip įkyruolių pasiūlymų į Jūsų mobilųjį telefoną? [LT]
- Subalansuota dieta: kaip ilgam numesti 2 kg per 4 savaites : 5 paprasti žingsniai kaip pakeisti gyvenimo būdą nebadaujant ir nejaučiant alkio. [2 dalis. stereotipo sulaužymas][LT]